Išlydėjo jis, šį kartą ją. Šiek tiek artima, bet šiek tiek svetima. Per eilę metų, jie taip ir ne tapo draugais.
Nežinia kodėl, ar dėl to, kad niekada nesistengė tokiais būti, ar dėl to, kad taip ir nebandė atrasti, galbūt, visgi, kažką stipraus esančio juose abiejuose. Nebuvo jie draugai, nebuvo ir mylimieji, bet priešais jų nepavadinsi. Priešai vienas kito nepasiilgsta. O jie ilgėdavos. Ilgėdavos gretumo, dažnai pasitaikančių nuomonių skirtumo ir tos tylos, kuri užklupdavo po bemiegės, kartu praleistos nakties..