Nujaučiu, sėdėsiu lyg aušros.
Vėl.
O tas - vėl, be jokių priekaištų sau, be beviltiškumo, be dramatizmo.
Aš neskubu.
Neturiu kur skubėti, jau seniai.
Niekur ne vėluoju, nors paprastai be 20-ties minučių, kultūringo atsilikimo nuo sutarto grafiko neapseinu. Nežinau kodėl.
Ar dėl to, kad esu moteris ir turiu, tarsi prigimtinę teisę, sau leisti taip pasielgti. Ar dėl to, kad meno žmonės, gyvendami paraleliniuose pasauliuose, pamiršta laiko tėkmę, ji mažiausiai svarbi jų gyvenime- nepaneigsit. .
Todėl, tai lyg ir privalu.
Nes jie visur turėtų skubėti, bet niekur nespėja..  Juk tiek visokios kūrybinės veiklos! 
Pasiilgau tų laikų, mano Mūzai išeigiadieniai, kuriuos ji savavališkai uždelsė, kiek ilgeriop nei paprastai.. Įžūlybė- nekitaip!
Pastarosiomis dienomis geriu daug juodosios arbatos.
Smarkus pokytis, juk buvau ištekėjus už feng shui- žalia žalia žalia...
Metu rūkymą.
Taigi, josios išgeriu po keliolika standartinių puodelių per dieną. Manau šiandien aplenkiau net pačią medžiagų apykaitą- 17 ir nejutau, bet skaičiuoti, smalsumo dėlei nepamiršau. Visgi įdomu.
Taip mušdama rekordus, susikūriau dar vieną Blog'ą.
Smarkiai kitokį, gal ir gerai.. Perdėm didelis vienodumas, priveda tik prie stagnacijos. Kokios, paklausite, o gi prie visokios! Intelektualinės, dvasinės, kultūrinės. Jūs kaip norit, o aš už visapusiškumą. Bet yra vienas bet, kur esu vienareikšmiškai nepalenkiama. Siekiant tikslų, būtina judėti, neklaidžiojant šalutiniais keleliais, kitaip nieko nebus.
Apie tikslus užsiminiau, ne šeipsau, juk visada, kiekvienas veiksmas, turi priežastį. Taigi taigi, gimė nauja idėja- bim bam.. Apie kurią dabar nekalbėsiu ir su Mūza ji nieko bendro neturi, bet visgi idėja!
Jaučiu, kad šįkart, mano mintys kitokios. Metafizinis poetizmas, turbūt šildosi sąvastį, pritūpęs, greta elektrinio šildytuvo. Mhm, jis sakė- jo nėra. Kaupiasi kitądieniui.
Arba kitaip- jis labai išvien su manimi. Nesispyrioja ir nedemonstruoja savo egocentriškumo, poreikiu pasireikšti.